Dažnai kuo labiau tau reikia ramybės,
tuo mažiau jos turi.
Kuo labiau kažko nori,
tuo sunkiau tą kažką gauni.
Ir vienintelis dalykas, kuris paguodžia,
būna trumpos akimirkos visiškos apatijos.
Ne aš sprendžiu, kada tekės saulė.
Ne aš kontroliuoju, kada sužydės gėlės ir pradės žaliuoti medžiai.
Viskas, ką galiu padaryti, yra tik visa tai stebėti.
Tikras grožis yra ten, kur niekada nebuvo prisilietęs joks žmogus.
Ir tikra ramybė yra tai, ko mes dar galbūt net nepažįstame.
Todėl vietoj būrio visada renkuosi vienatvę.
Ir vietoj bendravimo labiau vertinu tylą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2022-01-10 12:27:16
Užtenka čia tos poezijos...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2022-01-09 13:40:23
Žmogui per gyvenimą prireikia visko: ne tik ramybės, bet ir bendravimo.
Ar verta artinti tą laiką, kai tyla mums bus apkartusi iki koktumo.
Vartotojas (-a): Venecija
Sukurta: 2022-01-08 11:42:06
Pateikiama nuomonė, o iki poezijos taip ir neprieita.