vien nežinia
kur pasisuks painus likimas
kurioj vietovėj mums pasatas
švelniai veidą glamonės
iš kur padvelks šaltumas
ko vertas išlikimas
kai už kaltes nė vienas 
nei atgailaus nei atidirbinės
abejingumo skraiste prisidengę
ir supaprastinę dienas iki akimirkos
surizikuosim eiti ten kur akys ves
be žodžių to mums duoto ginklo
vis taikančio įsmigti į jautrias vietas
tik tas likimas…
kaip prakalbinti ir sužinoti
mes matom priežastis ir kenčiam situacijas
ir iššūkius patyrėme dažnai be galimybių
dar žinom tiek
nuo to pasaulis neapsivers ir nepakis
yra dar nuosaikumas
tas aukso vidurio ieškojimas
tik kas tas auksas?
ar jis dar žibina akis?