Tirpsta  metai, tai druskos, tai medaus skonio,
Ir  siaurėja mūsų lūpos ir žemėja balso tonas,
Kad nekryptelt, nesulaužyt dešinę ar kairę koją,
Reik lėtai skubėti, kai būna slidu ar blogas oras.
 
Vakar, jei buvai lyrinis ar tragiškas poetas,
Šiandien, gali rašyti poemas ar net pamfletus,
Daug jau suprastų ir nesuprastų dalykų,
Tai žiūrėk ir vėl koks baubas ar baidyklė tyko.
 
Bet kaip porina viską žinantys senoliai,
Norint, kad išnyktų negandos ir visi pikti troliai,
Reikia karštą karšta kaime pirtį iškūrenti
Ir, suginus juos visus, beržine vanta gerai išperti.
 
Lėks, kas per kaminą kas per lango plyšį
Ir niekad nesugrįš į kaimą ar seklyčią,
Kils į dangų margaspalviai fejerverkai,
Būkim pasiruošę  Naujų Metų šventei.
 
Ir sutikim juos visi, lyg  taikūs bolundėliai,
Glauskim vienas kitą, tartum katinėliai,
Te širdis sušyla, te žmogaus ranka nekyla,
Užgesinti visa, kas džiaugsminga, kas ištirpdo slogią tylą.