Koks gražus vakarinis dangus,
Kiek jame gali būt paslapčių!
Dažo saulė belapius medžius,
Pasislėpus kažkur tarp šakų.
 
Dažo debesį pilką, skylėtą,
Kaip gerai, kad pabaigė lyti.
Žemėn leidžiasi Šventos Kalėdos,
Rogėms kelią metas taisyti.
 
Baltos Kalėdos – šviesios Kalėdos,
Su žvaigžde danguje, su viltim –
Baigsis virusas, visos jo bėdos,
Grims, gal nugrims ilgam praeitin?
 
Kiek nedaug žmogui reikia ...
Tik šviesos danguje ir širdy,
Kad kas buvo blogai, viskas baigsis,
Po Kalėdų juk Metai nauji.
....................................................
Kai grūmoja reali kasdienybė
Ir akimirka būna brangi,
Jei tau vakaro debesys švyti
Paskutiniam vilties spinduly.