Po ledu, po ledu tamsūs vandenys teka,
Nesuprasti ir man, ką šaltieji ten šneka.
Paliko krante varnalėša sausa,
Balto sniego lauke tokia vieniša.
 
Nepriplauks ant bangų raibų ančių būrys,
Neiškils iš gelmės sidabrinė žuvis.
Tiktai vėjas pustys, tiktai jis glamonės,
Bet pavargęs nurims, pasislėpęs tylės.
 
Nepaguosiu ir aš, nepaliesiu ranka,
Nors žydėjo gražiai, puošės ryto rasa.
Laiko dėsniai griežti nebeleidžia nuklyst,
Būna metas žydėt, būna metas nuvyst.
 
Prie Nevėžio ne kartą pyniau savo mintis,
Šiandien sunkios ir šaltos, kaip, tikriausia, ir jis.
Bet senolis pakils, išsilies iš krantų,
Būtų gera tada dainas kurti kartu.
 
..............................................................
Po ledu, po ledu tamsūs vandenys teka,
Gera būtų suprast, ką gi kalba, ką mena?
Gal svajoja, kaip ievos gegužy pabals,
Milijonus žiedų dieną naktį jiems bers.