Reikia gruodžio erdvės,
Kad išvystum, kaip nuskrenda Laikas,
Kaip jis gūžias baltuos skiautiniuos,
Kokius žemei nuaudė dangus,
Kol netenka vertės
Laime būti žadėjęs tau daiktas,
Kada tu nemiegi,
Bet geidi lyg iš sapno nubust.
Kiek prasmės be giesmės,
Nesuraikant būties gyvo vienio,
Nes jis žodžio lukštuos
Savo laisvės netekęs uždus.
Nežinau, ar matei,
Kurgi nusklendė Advento mėnuo.
Buvo verta palaukt,
Kol dangus dovanos tau sparnus.