Jei krisiu, tebus tai lengvas krytis,
Jei kilsiu, tebus tai aukštas skrydis,
Jei mirsiu, tai tik ant mylimojo rankų,
Su paskutiniu žodžiu „Myliu“– mano ištartu.
Bet jeigu krisiu į juodą bedugnę,
Tuomet tegu pasieksiu josios dugną
Ir, atsispyrus lyg nuo tramplino,
Lyg feniksas pakilsiu į dangų tyrą.
Ir jeigu beturėčiau tik vieną sparną,
Žinau, ištiestumei man savo delną,
Lyg vėtrungę pakėlęs laikytumei aukštai,
Ir vėlei jausčiau, kad gyvi abu sparnai.
Jei mirčiau vieniša, žmonių apleista,
Tai tik po obelim, kuri tarytum vaistas,
Ir sielą pamaitina, ir širdį nuramina –
Ir vėl su ja atgimsti pavasarį ankstyvą.
2021-11-24 21:57
poeta
2021-11-24 21:59:53
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-11-25 20:29:28
Gražūs norai ir palyginimai.