Dienos štai krantas.
Ar tavęs ten laukia?
Ir kiek tavy jėgų,
Kad iki Ten nuplauktum?
Žmonių pasauly patiklieji -
Tik godžiausių aukos.
Kiek raginančių būt?
Kiek rėkiančių, kad tu padėtum šaukštą?
Neįsijausk.
Tu - svečias prie nearto lauko.
Sprangus pyragas, kai laukuos - usnynai.
Prilaiko sielą tavo žilas plaukas.
Ar nert, ar plaukti?
Vienas Dievas žino....
Nutvilko žvilgsnį purpurinis gaisas,
Kai tu ant kranto rytmečio dvejoji.
Kuo beužpildysi šią dieną?
Geisi? Trokši? Alksi?
Ar tik žegnosiesi,
Nes jau paskutinioji?
Malda be žodžių, nes jausmai per sunkūs,
Kad juos užkrautum ant žalesnių sielų.
Sapnai ir lūkesčiai tarsi nebuvę blunka,
O Dievas atsiunčia ne valtį į Anapus.
Sielį...