Rudens vėlyvo vizija -
Žvarba ir vėjas,
Kada spalvas susirenka dangus
Ir jas sijoja žemė,
Kai mes išdrįstame rytojaus benorėti
Ir žvanga lūkesčiai
Tarsi smulkmė
Kišenėj,
Tačiau lentynos per toli,
O alkis
Apsigyvena tavyje su troškuliu.
Naktis ilgėja su sapnais.
Kam keltis?
Save pajust ar kad ką nors paguosti?
Palesint paukštį,
Kurs seniai išskrido?
Braidyt po pievas,
Smilgomis kur trupa?
O koks stebuklas -
Aušta naujas rytas
Bet mūsų vardas vienas -
Esam Laikas Būtas.