Švilpauja tik vėjas     
Rudenio palaukėj.
Guli akmenėlis.                           
Ko jis kantriai laukia?
 
Retai saulė šildo,
Lietus skruostus prausia,
O kaimynės dilgės –
Piktos ir bejausmės.
 
Bet ateis žiemužė,
Snaigės jį užklostys.
Akmenėlis bals vis,                                       
Blizgūs bus jo skruostai.                          
 
Nyks šiurkštus jo veidas,
Rims jautri širdelė,
Kai žiema paglostys                                    
Akmenį prie kelio.