Tu paskendai jo akyse
O aš – tavosiose, deja.
Tavo širdis priklauso jam,
O manoji plaka vien tik Tau...
Geri Tu lūpas jo kaip midų saldų,
O aš prisilietimus Tavo laikau sau brangiausiais.
Noriu priglaust, priliest ir pajaust...
Mano žvilgsniai, žodžiai vien tik Tau skirti,
Nors Tu jų pamatyti negali...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2021-11-12 21:45:51
Gyvenimiška tema.
Tai dažnai pasikartojanti istorija ir iš šalies žiūrint gal ir atrodo banali, tačiau tam, kas patenka į tokią situaciją, taip neatrodo, nes kiekvienas išgyvena skirtingai.
Būna, kad kai kam meilė panaši į vandentiekio čiaupą. Panori meilės, atsisuka, atsigeria...
Vartotojas (-a): Spalvamatosisubjaktyv...
Sukurta: 2021-11-11 20:41:46
PASKUTINĖ TEKSTO EILUTĖ: "Nors Tu jų pamatyti negali..."- , bet neturi noro žiūrėti, (ten žiūrėti, kur norėtų lyrinis herojus), NES ŽIŪRI visi mirtingieji tik TEN, KUR jiems patinka Ir Norisi Žiūrėti;
jei kalbėti apie įvaizdžius, tai prastoka išraiškos peiemonė. Turiu omenyje "midų". Atsigėręs midaus troškulio nenumalšinsi, o apsivemti?.. gali...
Ir apskritai, daug melo kalba lyr. herojus...
o tiesa, Egoizmas. Juk jeigu herojaus širdis: "...
plaka vien tik Tau... Geri Tu lūpas jo kaip midų saldų..."--- tai tada, kame sunkumai? Gal čia herojaus širdis plaka vien tik sau, ir jis nori pririšti kito širdį sau, o kenčia, kad to kito širdis Myli, yra laiminga, bet va myli ji ne Jį-lyrinį herojų
Ego....
Prastas tekstas. Išraiškos priemonės banalios ir lėkštos kontekste, o išmintimi egoistiškas priekaištingas požiūris į mylinčią širdį. Na juk kenčia lyrinis herojus ne dėl to, kad jo išrinktasis nieko nemyli, bet todėl, kad jo pasirinktasis Myli, ir MYLi ne jį ;)