Gyvenu

Gyvenu. Savo džiaugsmui ir ryžtui
Rikiuoju dienas ir metus.
Tai kodėl nuo ankstyvo ryto
Toks verksmingas, liūdnas dangus?

Pertvinkę debesys slenka,
Kol praplyšta... Stambūs lašai
Skalbia stogus, medžius ir lempas,
O aš sėdžiu po stogu šiltai...

Gerai gyvenu – už visus
Kas buvo, yra ir dar bus!
atkaklioji

2021-11-08 09:16:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2021-11-08 19:45:59

Paskutinės dvi eilutės – kaip tostas.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2021-11-08 09:48:22

Optimizmas - gyvenimo druska,kuri žmones palaiko ir stumia pirmyn.