Gyvenu. Savo džiaugsmui ir ryžtui
Rikiuoju dienas ir metus.
Tai kodėl nuo ankstyvo ryto
Toks verksmingas, liūdnas dangus?
Pertvinkę debesys slenka,
Kol praplyšta... Stambūs lašai
Skalbia stogus, medžius ir lempas,
O aš sėdžiu po stogu šiltai...
Gerai gyvenu – už visus
Kas buvo, yra ir dar bus!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2021-11-08 19:45:59
Paskutinės dvi eilutės – kaip tostas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-11-08 09:48:22
Optimizmas - gyvenimo druska,kuri žmones palaiko ir stumia pirmyn.