Jų nuotraukas vartyt yra liūdniausia,
Nes jau nebegali prišaukt, kad grįžtų...
O kaip iš čia Aukščiausiojo paklausi:
Saviesiems susitikti Ten pavyksta?
Atsakymą težino jau išėję,
O mes negauname iš Ten žinučių,
Bet per sapnus jie kartais priartėja,
Tik niekada nesako: jei dar būčiau...
Visiems nutiesiamas Ten baltas kelias,
Kurį nušviečia degančios žvakelės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2021-11-03 14:45:56
Yra daugybė laiko ir būdų su jais pabūti. Kiekvienam – savaip. Vėlinės itin šį ryšį sustiprina. Ir Jūs tam padedate savo tekstu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-11-02 14:28:51
.
Visiems nutiesiamas Ten baltas kelias,
Kurį nušviečia degančios žvakelės.
Liūdnas, bet šiltas kūrinėlis.
Su liūdesiu ir ilgesiu prisimenami išėjusieji.
Šiandien Vėlinės, tai diena, kai galima mintimis prie jų priglusti.