Šalnos pakirstas lapas žemėn krinta,
blyški saulutė slepias debesys.
Naktis praslinko, rytmetys jau švinta –
ir vėl ristynės, vyliai, ilgesys.

Rudens žiedai pradžiuginę nuvyto,
jų žavesys ir spąslai atminty.
Širdis nerimsta, spalvose paklydo
ir tikisi paguodos sūkury.