Ir  bus Vėlinės, kažkas vėl vėlinas,
Ateit ir aplankyt savų kapus,
Ir braido vakaro šešėliuose viltis,
 Kad dar ateis, uždegs žvakutę ir pabus.
 
Jei neateis, matyt neturi laiko,
Ar slegia rūpesčių sunki našta,
O gal tiktai pamiršo ir negali prisiminti,
Nes atmintis jau suprastėjus ir visai ne ta.
 
Jei neateis, tai aš patsai ateisiu
Ir pasibelsiu per sapną palengva
Ir būsiu toks gražus, kaip tąsyk,
Kai pasakiau, kad labai myliu aš tave.
 
Miegok brangi ir niekuo nesijaudink,
Prisimenu tave ir gan dažnokai aplankau,
Nes veda pas tave tų gėlių kvapas,
Kurias tu palikai lankydama mane.