Juoda naktis sutiko baltą rytą,
Prižadino daigelį spinduliai.
Ne ašaros, rasa taip tyliai krito,
Nors kaupėsi rauda kažkur giliai.
 
Pratrūkusi nuplovė širdies skausmą
Ir nutekėjo žemėn upeliu.
Ir pagaliau tu supratai – svarbiausia,
Kad didžią galią savyje turiu.
 
Galiu atleisti ir daugiau neteisti,
Galiu pakilti iš visų duobių.
Galiu sparnus plačiai plačiai išskleisti,
Mylėt save, o ir kitus galiu.