Sudėsto viską ant lentynų spalis –
Jo lietus ir vėjas
Išgrynina, iškošia ir nudrengia grimą.
Gal eikime ieškot namų,
Ant lauko nestovėję?
Jau metas kurstyt ugnį
Ir nevaidinti piligrimų,
Galiūnų išdidžių anei gudrių veltėdžių.
Kur tavo darbo vaisiai? Ar jie buvo?
Tiek soties, šilumos, kiek pats sulos išliejai.
Beliko karšintis pastogėje,
Kur pilkos dulkės gula,
Ir laukt pavasario,
Tamsybėj pasimelsti,
Pritvinkti graudulio,
Nepamatuotų lūkesčių.
Lietus ir vėjas....
Žnaibo kūną šaltis.
Ką sapnavai?
Betvinstant gaivią sulą.
Tačiau tai sapnas. Buvo ar nebuvo?
Gūžies į rūbą lyg į saugų kiautą.
Už lango vėjai nepaliauja ūžaut,
O tu glaudiesi prie manęs.
Be kaukės.