Ir kam tu atėjai čionai
juk jau naktis tamsa ir durys lygtai buvo užrakintos
ramybės antspaudą nuplėšus man nuo lūpų
šaltai alsuoja jau į kaklą tavo šnervės
pranyk išnyk sudek
šitie namai kadaise buvo paskirti tiktai gyviesiems
bet bėgant metams su tavim supanašėjom tarsi broliai
nei tarp gyvųjų nei tarp mirusių nerandam vietos
abu beveik nematomi
bet tarsi ir namuos

tyla kaip kulkos spengia
užsiklok ir eik miegoti mano demone