Smagiausias metas – rudeniop,
Kai šėlsta vėjas ir lietus.
Tik nepatartina žiopsot
Į grakščiai skriejančius lapus.

Jeigu paslydai, tai žinok,
Ne tau, romantike, dangus.
Pakilsi greit, neabejok,
Juk prie sėdynės lapai pus...

Prie žemės pratinkis dažniau,               
Nors Dievas saugo atsargius.                        
Ir plūstis, pykti – nevalia.                 
Bet koks įpykęs tu gražus!

Lietus ir vėjas... Kaip žavu!           
Kuodai, kirpčiukai suvelti.
Neiššukuoti jų ražu.
Bet rudens vėjai – nekalti.