Santrauka:
Jubiliejinis su prierašu...
Nebesugrįšit praeities dienos,
nedovanosit svajonių sparnų,
mintys pasiliko vienintelės vienos –
jau nebeliko kelių neužtvertų.
Padangių mėlynėje neskrajokit,
įžiebkit žiburėlį sieloje tuščioje,
klajokliu vėju man pamokit,
nesislėpkit niūriame medyje.
Padėsit įveikti likusį kelią –
sunkiausias – atkarpa trumpa,
paguosit sustabarėjusią valią,
nesinori sustoti – mintis gyva.
Nieko daugiau nepasisemsi –
blėsta ir tai ką kaupei savyje,
beprasmis laukimas – tu rusensi
ir išnyksi dūmu tolumoj, nežinioje...
Nenori prisiminti matytų sapnų,
dar liko skambančių aidų,
džiugina saulė spinduliais šiltais –
dar keliausi savais takais.
Šalia bejausmiai medžiai lydės,
šakose vėjas žaismingai šnarės,
turi dėkoti – pabudai,
nakties sapnuose nepasiklydai.
2001–2021m
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-10-11 13:30:00
Labai mielos eilės.
Toks tas gyvenimas.Tenka paklūsti gyvenimo dėsniams.