Vasara dovanoja džiaugsmą,
į jį nespėji panerti,
laikas niokoja vertybių jausmą,
belieka neviltį ištverti.
Saulės spinduliai glostė skruostą -
kodėl šio džiaugsmo nejutai,
dar stebi spindulių taką nutiestą,
žengi žingsniais lėtėjančiai.
Laikas paskubino vasarą,
atėmė gražiausias dienas,
paliko liūdesio vienišą ašarą,
nakties mėnesienas trumpas.
Laikas duoda, laikas naikina,
esam gyvenimo pradžia, pabaiga,
o dovanotą pasaulį svetimą
atbloškia nulemtoji banga.

2008 - 2021 m.