Aušra nuraškė žvaigždžių deimantus,
O perlų rasą pievom dovanojo.
Rytas, išsprūdęs iš dangaus saujos,
Nuvedė visus į naują rytojų.

Niekas nežino, ką likimas paruošė:
Kokie keliai ir iššūkiai laukia –
Gal bus tiesūs keliai, gal vingiuoti,
Reikės skursti ar prabangoje maudytis.

Prašome Viešpaties visada globoti,
Prašome parodyti kur eiti.
Žinokime – privalome ne tik gauti, –
Net turint mažai, galime duoti.

Netruks diena praeiti – vakaras bus.
Pamąstykim, ar viską padarėm:
Ar neįskaudinom, ar neapskundėm,
Slėpdamiesi už anonimo kaukės.

Gal teko krimsti nuoskaudos pipirą,
Niekas nepadavė rankos, suklupus...
Žmogus nežino, kokia ateitis byra –
Dienos vaisius surenka vakaras.