klausausi
padėjusi galvą
tau ant krūtinės
kaip tvinksi
esaties centras
mušdamas
ritmą
gyvenimui
duk duk
duk duk
šiltomis bangelėmis
atsimušdamas
riešo linkyje
(rankos
kuri glosto
man plaukus)
liečiu jį lūpomis
glaudžiu
prie skruosto
ramiai ramiai
kvėpavimu
sugeriu
šilumą
gilumą
palaimintas atodūsio
mudviejų vakaras
grimsta į begalinės
laimės pojūtį
prieš tūkstančius metų
sujungti
dar tūkstantį
būsim kartu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2021-09-27 21:45:26
Kartais jausmui nusakyti pritrūksta žodžių. Jums tai pavyksta...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2021-09-24 10:49:21
jūsų eilės visada išsiskiria gilumu, mąslumu, pajautimais, labai miela skaityti, ačiū