1192.  Kol gyvens dešimt Dievo įsakymų, tol gyvens Žmogus.
 
1191.  Gėris prievartos nepripažįsta.
 
1190.  Tik Laikas nustato, kurie yra teisūs.
 
1189.  Svarbiausio amžiaus tarpsnio nėra.
 
1188.  Asmenybę ugdo asmenybė, ne nuotolinis veikimas.
 
1187.  Prasmingiau būti ne visur, o savo vietoje.
 
1186.  Motyvas „tiesiog tokia realybė“ nemotyvuoja net meniu pasirinkimo.
 
1185.  Kiekvieną ligą lydi ir psichikos pokyčiai.
 
1184.  Kuo mažiau moralumo, tuo daugiau smurto.
 
1183.  Forma nevadintina grožiu, judesys nevadintinas veikla.
 
1182.  Nebūtina namą sprogdinti, jei jį galima išrinkti po plyta.
 
1181.  Garvežys tol nemato sąstato, kol neatsitrenkia į jį.
 
1180.  Neįmanomas dialogas skatina veikimą labiau, negu tuščias dialogas.
 
1179.  Svarbiausia būti ne vienodiems, o pakantiems.
 
1178.  Visuomenė, kuri nepuoselėja individų, tampa mase.
 
1177.  Sekimas ir stebėjimas reprodukuoja plagiatorius, bet ne mąstytojus ir kūrėjus.
 
1176.  Socialinis plagiatas dažnai virsta skaudžiu farsu.
 
1175.  Stokholmo sindromas – tai ne meilė, o abejingumas.
 
1174.  Kas moka mylėti, tas nemoka neapkęsti.
 
1173.  Kam meldžiamės, tokie ir esame.