Kaip neregiui artėjantis ošimas,
Pušų sakai išduoda jūros vėsą,
Pakrantės smėlį akmenim dabina
Baltai, raudonai, geltonai – rugsėjis.

Basom į pajūrį takais mediniais,
Skalaujanti šalta banga – į pėdas,
Taip Baltija brangi mus apkabina,
Sukanka meilės metinės rugsėjį.

Ieškojau gintarų, radau tik kriaukles,
Rinkau sudužusias šukes kaip stiklą,
Bijodamas skausmingai susipjaustyt
Ir vengdamas aštriai sužeisti kitą.

O juodus akmenis – atgal į gelmę!
Audringam Poseidonui ir undinėms,
Marguosius pirštai skrupulingai renka,
Laikai delne ir spalvų gamos pinas.

Tas paskutinis žvilgsnis ilgesingas
Su jauduliu į horizontą platų.
Išlydi jūra, kopos pasitinka,
Iki susitikimo meilės metais.