(Humoreska)
Seimo varnos – tai ne vištos,
Jų į puodą neįkišti.
Kur tik nori, ten ir trankos,
Saugo jas vandens patrankos.
Nepatiks gandro draugystė,
Ne, ne joms toli nuklysti.
Kregždės rodys tiesų kelią,
Kaip surast saugų „švarkelį“.
Gera varnoms, saulė šildo,
Jas tauta maitina, girdo.
Tikisi, kad vienąsyk
Gal lakštingalom pragys.
.....................................
Ak, svajonės, ak tos viltys!
Čia lakštučių neišgirsti.
Visados, oi visados,
Varnos kranks, bet ne giedos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2021-09-10 10:17:32
Varnos lieka varnomis visur ir toli joms iki lakštingalų. Anot gerb. poetės A. E. Puišytės:
Vaikšto varna po beržyną.
Ko ji ieško? – lapė žino.
Varna ieško švarko pilko,
Buvo karšta – nusivilko,
Pakabino ant šakos...
Lapė šaiposi: „Ieškok
Ne beržyne, tavo švarką
Šįryt apsivilko šarka
Ir nuskrido į kermošių
Pas prekiautoją Tamošių.“
Varna lapei patikėjo,
Švarko jai labai reikėjo.
Į kermošių ji nuskrido
Ir pajuodo iš pavydo, -
Žiūri: ta pamaiva šarka,
Apsivilkusi jos švarką,
Juokias: „Pamestą radau...“
Varna rėkė: „Oi, bus tau!
Tu bjauri melagė, šarrrka,
Pavogei tu mano švarrrką.
Aš tave teisman paduosiu,
Skųsiuosi teisėjai kuosai...“
Vai, tai buvo ten peštynės.
Gal ir šiandien dar sutinę