Esu labai laiminga, Viešpatie,
Ir Tau dėkinga
Už leistą išgyvent žydėjimo, derėjimo stebuklą,
Už tai, kad jau ruduo, nokimo kvapo sklidinas,
Ir soties gumulas jau klaidžioja jausmuos.
Už tai, kad laiminai sėkme
Mirtingo kūno būvį kuklų,
Už tikrą graudulį,
Pajutus, jog nunokus siela greit grožybei šio pasaulio mos.
Ne, tai - ne nuokalnė,
Kada vežimas per uolynus darda,
Tai - suprasta kryptis,
Plaukimas ant vos vos išlaikanbčios skiedros,
Kai neskaudu ir nebaisu pamesti savo nunešiotą vardą
Ir atsiduoti Tavo valiai,
Be abejonių atsiduot.
Sakau - tikiu.
Jau nebeplėšant jausmo į giesmes ir maldą.
Ramybės metas, sotis,
Suprasta darni slinktis.
Dėkoju Tau už suteiktą laiku pagalbą,
Už galimybę skrist ir krist,
Už galimybę krist ir skrist.