Ar liks tik tiek iš jūsų gražios šventės?
Tik saujos žiedlapių prie durų užvertų?
Palaiminti mylėt, palaiminti gyventi,
Kokiu toliau nueisit žemišku keliu?
 
Linkėčiau ir tikiu, kad jis bus mielas,
Be šukių, akmenų ir be duobių.
Gyvenimui sujungtos rankos, sielos
Nevengs ir nestokos išbandymų jokių.
 
Bus žalios pakelės, galbūt ir baugūs skardžiai,
Gels pienės pievose, laukuos javai.
Giedos lakštingalos, kukuos gegutės garsiai...
Ir žiemos bus, ir tirpstantys ledai.
 
Tik dienos, tai ne žiedlapiai, ne rožės puokštėj.
Jų bus dar daug spalvotų ir ryškių.
Gyvenimas darbams, gražiausiai meilei duotas,
Save įprasminti dainoj vaikų.
.....................................................
Palikę žiedlapiai bus vėjo išnešioti,
Galbūt nuplaus šaltas nakties lietus.
Nuėjusiems, jauniems, nereikia jo bijoti,
Tiktai gyvent, dabar gyvent už du.