Kažkuriam prietemy,
Kai išvysi sulysusios vasaros griaučius,
Neliūdėk,
Nes jinai juk pripildė tave nuostabių atminimų
Jau dabar juk matai, kad ne viską nupirksi už varį ir žvilgantį auksą.
Daug svarbesnių vertybių senatvėj labiau neramina.
Žvilgsnį dengia migla,
Kai žvalgaisi aplink mylimųjų.
Kraujo vaisiai toli,
Nes dangus atsivėrė jų mostams.
Kaip ramiai ir nuolankiai nukritę po kojomis
Vasaros džiugenos guli.
Gal atgulti ir tau?
Tai gerai, kad mąstai ir dvejoji.
Jei užtruksi ilgiau,
Gal išvysi, kaip sužiba žvilgsnis
Nematyto lig šiol arba ilgesio prišaukto draugo.
Dar gyva ta širdis, kuri nerimu tvaska ir dilgsi.
Leisk išplūsti jausmams,
Nes neverta rytojui jų saugot.