2Skyrius

Laikydamas medalį rankose ir žiūrėdamas tai į jį tai į savo vaikus pradedu dalinimąsi.

- Mano vardas Elijas, aš esu alkoholikas. Po to, kas įvyko vakar niekas nebebus taip kaip buvo. Žinia apie žmonos atkrytį paveikė ir mane ir mano dukrą. Prieš mėnesį pradėjome labai stipriai pyktis, bet kad ji vėl geria, kažkaip nesupratau. Yra sakoma, alkoholiko neapgausi, bet mane kažkaip apgavo. Ir ne kas kitas, o žmona. Žiūrėdamas į šį medalį prisimenu paskutinį savo atkrytį. Tai įvyko kai mane paliko mano pirmoji žmona. Žinau, kad to nusipelniau. Ji susirado naujus namus, atidavė mūsų sūnų įvaikinimui, dukra nežinia kur dingo. Būtent tada, paskutinį kartą prisigėręs supratau, kad jei taip tęsis ir toliau, prarasiu viską. Ryte išsiblaivęs susiradau priklausomybės ligų centro numerį. Šie nukreipė mane į AA. Nuėjęs į pirmąjį susirinkimą iš karto susiradau globėją ir pradėjau daryti žingsnius. Sunkiais momentais jis vis sakydavo "Išbūk blaivas tik šiandien". Pajutęs, kad programa veikia pasiūliau savo tuometinei merginai taip pat nueiti į AA. Po daugybės atkryčių ir ji pradėjo sveikti. Susituokėme. Nei mes, nei vestuvių svečiai alkoholio nevartojo. Tikiuosi, man pavyks išsaugoti santuoką ir mano žmona vėl pradės sveikti. Bet kaip mes sakome - tik šiandien. 

Baigęs kalbėti pažvelgiu į vaikus. Kloja susigraudinusi, Lujisas irgi vos laiko ašaras. Tada ir mane apima liūdesys ir aš apsižliumbiu nekreipdamas dėmesio į tai, kad aplink mane pilna žmonių. Vienas iš narių paduoda man servetėlę ir mane apkabina.

Išklausęs visus pasisakymus suprantu, kad namo nevažiuosiu. Turiu nuvažiuoti pas buvusią žmoną ir atsiprašyti už viską ką esu padaręs. Pasikalbėti. Bet negaliu to sakyti nei vienam iš savo vaikų. Tylėdamas parvežu abu vaikus namo ir Klojai pasakau, kad namo grįšiu vėlai, nes turiu sutvarkyti keletą reikalų. Nors ir nelabai noriu palikti dukrą su girta motina, bet manau, kad ji susitvarkys. Važiuodamas parašau buvusiąjai žinutę, kad noriu pasikalbėti ir paklausiu ar galėčiau atvažiuoti. Beveik iš karto sulaukiu teigiamo atsakymo. Beveik po dešimties minučių jau stoviu prie jos durų. Ji iš karto atidaro ir aš suprantu kaip stipriai jos pasiilgau.

Įeinu pro duris ir iš karto ją apkabinu. Net savo dabartinės žmonos nebuvau taip apkabinęs kaip ją dabar.  Ji padaro man kavos parodydama, kad yra pasiruošusi mane išklausyti. Mes palaikydami atstumą jaukiai įsitaisome ant sofos.

 -  Liza, aš labai atsiprašau už viską, ką tau teko per mane iškentėti. Buvau tikras monstras. Ne tik smurtavau, bet dar ir išdaviau. Ir tik dabar suprantu kaip jauteisi. Pats sau negaliu atleisti.

- Taip, man buvo skaudu, bet mano meilė tau buvo stipresnė, tad atleidau neištikimybę. Tiesą sakant, aš tau atleidžiu už viską. Nenoriu to pykčio laikyti savyje. Tačiau taip kaip buvo, jau nebebus. Mes negalėsime būti kartu. Mes neauginsime savo bendro vaiko. Ir nemanau, kad galėsime būti draugais.

- Mano žmona prieš mėnesį taip pat mane išdavė. Ir aš jai taip pat atleidau. Sunku neatleisti žmogui kurį be galo myli, kad ir kaip stipriai būtum įskaudintas. Ir tu teisi, draugais mes nebūsime. Juk mes - buvusieji. Tikrai nebus taip kaip santykių pradžioje man negeriant. Nebebus tos romantikos. Bet užbaigti viską galėjome kitaip. Jei tik būčiau buvęs blaivas...

- Kokia tavo manymu būtų buvusi geriausia pabaiga?

Aš pasislenku arčiau jos ir neapgalvotai padedu ranką ant jos šlaunies ir švelniai paglostau. Tada pažvelgiu tiesiai jai į akis dar labiau sumažinęs atstumą prispaudžiu savo lūpas prie jos. Ji atsako į bučinį ir visu kūnu prisispaudžiau prie manęs kojomis apsivydama mano liemenį. Tada pajuntu tai ko būdamas blaivas niekada nejutau. Geismas. Jis mane užvaldydavo tik tada, kai būdavau girtas. Atsitraukiu, nors jau žinau, kad pervėlu. Jau žinau kas įvyks ir, kad rytoj gailėsiuosi. Dviem pirštais paspaudžiu jos vidinę šlaunies dalį. Kita mano ranka pati palenda po jos marškinėliais. Jei ir buvo galimybė susivaldyti praleidau ją. Todėl tiesiog pasiduodu geismui. Pažvelgęs į ją suvokiu, kad ji taip apimta aistros. Esu ganėtinai nustebęs matydamas ją tokią atspalaidavusią. Kiek prisimenu ji visada būdavo įsitempusi. Blaivybė daro stebuklus, tačiau vistiek kartoju tas pačias klaidas. Gyvendamas su Liza išdaviau ją, dabar gyvendamas su Amanda lyg keršydamas už išdavystę išduodu ją. Nei viena moteris su manimi gyvendama nėra laiminga, net jei esu blaivas. Greitai nutildau prieštaringas mintis ir greitai atsikratau jos viršutinių rūbų ir atidžiai nužvelgiu ją dėvinčią vien apatinius.

- Na, šito neplanavau. Bet tavo kūnas toks tobulas.

Mėgaujuosi bučiuodamas visą jos kūną ir klausydamasis jos dejonių. Ir nors protu suvokiu, kad to daryti neturėčiau, šiuo momentu man tai visai nerūpi. Naktį praleidžiu su ja. Ryte geismas dar nedingęs, tad jai dar miegant švelniai patraukiu jos plaukus nuo kaklo ir pabučiuoju jos nepažadindamas.

 - Elijau... - sudejuoja ji per miegus.

Tyliai atsikeliu, nueinu į dušą ir nusiprausęs užsimaunu tik šortus. Nepasivarginęs užsivilkti marškinėlių pradedu gaminti jai pusryčius. Žvilgteliu į sofą ant kurios mėtosi mūsų drabužiai. Viską sutvarkau ir jos drabužius nunešu į miegamąjį. Po penkiolikos minučių virtuvėje pasirodo ir ji. Ji mane apkabina iš šono kai darbuojuosi prie vyryklės. Refleksiškai atsisuku ir vėl ją pabučiuoju.

 - Labas rytas, mieloji - tai pasakius norisi užvošti sau per galvą. Kaip aš iš viso sugebu permiegoti su buvusia, o ryte dar pavadinti ją mieląja, kai visiškai jos nemyliu.

 - Elijau... Tu taip pasikeitei. Niekada rytais nebūdavai toks žvalus ir pusryčių negamindavai.

  - 12 metų blaivybės tau nieko nesako? - pajuntu, kad pradedu flirtuoti. Kas man darosi? Aš turiu šeimą. Mano dukra namuose o žmona neaišku ir spėjo išsiblaivyti.

 - Blaivybė daro stebuklus. Vakar su tavimi tikrai gerai jaučiausi.

 - Tai neturėjo įvykti... Nesusidaryk klaidingos nuomonės, kad vėl galime būti kartu. Mes išsiskyrę, aš turiu kitą šeimą. Tai buvo vienkartinis įvykis kuris neturi pasikartoti. Nežinau, kas man vakar užėjo. Nuo to laiko kai išsiblaiviau su kitomis nemiegojau. O dabar blaivas elgiuosi taip pat kaip ir girtas. Tai per kurią vietą aš pasikeičiau?

Išgėrus kavą ir pavalgius pajuntu, kad tuoj prasidės panikos priepuolis.