Tas saldus žodis „laisvė“.
Kas yra laisvė? Visi žino, kad laisvė – nebuvimas apribojimų, varžančių visuomeninį politinį gyvenimą bei visuomenės ar atskiro jos nario veikimą.
Laisvė turėtų būti vertinama kaip natūrali žmogaus prigimtis, tačiau laikui bėgant žmogaus natūralumas pakito. Paskutiniu metu visuomenėje prioritetais vis dažniau tampa materialumas ir pragmatiškumas.
Apie laisvę kiekvieno žmogaus nuomonė yra skirtinga. Vieniems tai yra tik skambus žodis ir daugiau nieko. Kai kam užtenka, kai niekas nevaržo purvais apipilti jam nepatikusį ar neįtikusį žmogų, nuskriausti nekaltą arba pasityčioti iš silpnesnių. Smagu pasijuokti, o jeigu dar žmogus neįgalus... Nors Matijas Klaudijus yra pasakęs, kad laisvė yra teisė daryti viską, kas nekenkia žmonėms.” Kam tas vargšas žmogus rūpi? Kas jo atsiklausia?
Viena didžiausių bausmių žmogui – laisvės atėmimas, nes prarasdamas laisvę asmuo tarsi netenka ir savo galių, savo balso, savojo „aš“. Netekti laisvės reiškia netekti galimybės augti ir tobulėti.
Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis, bet tai yra ir  baisi atsakomybė net pražūtis laukia nepasiruošusių, Tam reikia subręsti visapusiškai. Gaivališkai įvykę sukilimai laukiamų rezultatų niekada nedavė.
Daugelis karų, nesutarimų, kildavo ir tebekyla dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę. Tai natūralus tautų noras, bet tam reikalinga vienybė.