Šiandien nubudus supratau –
Užmigo liepa ant krūtinės.
Mažėja properšų dangaus
Ir debesys su vėju pinas.

Ir geltonuoja jau laukai,
Žiogai įsiterpia lopšinėn.
Pabuvo liepa neilgai –
Tiek, kiek pabūti metai skyrė.

Atėjus žiemai, karštis liks
Garuoti liepžiedžių arbatoj.
O kartais aplankys mintis,
Ko akyse nebesimato.

***
Va, jau sutemo, griaudžia, lis...
Jau paruošti rugpjūčio batai...