Nužydėjo rožės ir lelijos švelnios,
Lauksime jurginų, astrų prie langų.
Skleisis baltas rūkas nuo kaitros pavargęs,
Kai paraudus saulė slėpsis už kalvų.
 
Greit ateis rugpjūtis ir jo vėsios naktys,
Tai spindės žvaigždelės toliuose dangaus.
Skries neramios mintys ir svajonės slaptos,
Kad ne vienas rytas dar gražus išauš.
 
Jeigu būtų kartais Šienpjoviai pavargę,
Baltas Paukščių takas į sapnus nuves,
Kur nevysta rožės, žydi pievos margos,
O kiekvienas žiedas laukia vien tavęs.
................................................
Nužydėjo rožės, gaila, nužydėjo,
Jau tokia visų čia žemiška lemtis.
Bėga vasarėlė, per žemelę bėga
Renka karštas pėdas senė praeitis.