Juk kada nors sugrįš žiema
Ir karštis virs į žvarbų vėją.
Keiksnosim vėl, kad dargana
Ir net išaušti nesuspėja.

Kad dūmais pukši kaminai,
O kambary – vis viena šalta.
Ir, kad be saulės negerai,
Ir kaip sunku sagstytis paltą.

Kad ne į upę tenka nert,
O namuose į karštą vonią.
Nors prakaituojam šiandien, bet
Dar brist purvynais – nesinori.

Dar reik svajoti naktimis
Ir maudytis su mėnesiena.
Sulaukt drauge kol rytas švis,
Kol dar ne metas būt po vieną.

Įkvėpti liepžiedžių gyvai,
Netaupant lapkričio arbatai.

Nebūna nieko amžinai –
Vėl kojas verš žieminiai batai.