Jei parašyčiau dar nors vieną žodį,
Jis vėlei būtų apie ją,
Apie nemirštantį, bet tylų grožį
Ir paukštę mėlyną sapne.

Jei parašyčiau dar nors vieną žodį,
Kalbėčiau meilei vėl, deja,
Kad nesibaigia, man atrodo,
Balti keliai, kur veda pas tave.

Žinau, kad taip gyvenime nebūna –
Po vasaros ateis ruduo,
O aš kaip scenoj balerūnas
Vis šoksiu šoksiu lyg piemuo...

Kas gimsta, kas gyvena – žūva,
Tai būtinas būties dėmuo...