Nežinau, kada susitiksim –
pojūčių šleifas aptraukia akis.
Bekryptėj tamsoj visos kryptys įmanomos.
Sapnų labirintuose aš – vis dar kūdikis,
rankos Tavos įsitvėręs.

Kai visata – sprogęs ugnies kamuolys,
Tu esi laikinai dingusi saulė - - -
Ankštimis lukštenu atstumus.
Nuo taško A ne visada stotelė B.
Ne visada visata laše lietaus
atspindi laiptus į dangų.
Kartais tamsa juos iki pat šaknų
apšviẽčia, dienos akims parodo,
bet nieko daugiau. Ir nieko mažiau.

Laikas laukti, nors nežinai, ko sulauksi.