Po ilgos sunkios ligos nebe ta potencija, silpnam kūnui atgaiva – rekonvalescencija. Nors dar skauda rūpesčių prislėgtą galvą ir plaukai ant jos nuo žiniasklaidos naujienų stojas, jau remisijos pradžia: baigėsi depresija ir laisvai kvėpuoju. Sušvelnėjo širdies tonai. Pagerėjo ir rega: be jums žinomos spalvos skiriu žalią ir geltoną.
     Aišku, dar nėra pilnos tvarkos mano konstitucijoj. Koordinacijos stoka. Pašaliniai ūžesiai. Ant dešinės ausies slenksčio klumpa garso virpesiai. O kai demonstruoja seksą, kartais ima žiovulys – tai stagnacijos refleksas, trumpalaikis reiškinys. Būta ir nesusipratimų... Apklausos metu, per anamnezės rinkimą, man nurodyta yda: sakė, mikčiojau tada. Įsitikinęs esu, tai naujadarų gausybės ir kirčiavimo bėda. Greit atgaut pusiausvyrą būtų kiek didesnis šansas, jeigu ne laisvųjų radikalų ryškus disbalansas. Nuo jų brikomanijos trikdosi harmonija, gadinas emalė.
     Pasakysiu atvirai, išmano darbą daktarai. Jų globojamos ląstelės tupi kaip po šluotą pelės. Patogeniniai mikrobai statos izoliuotas trobas arba sako mums good-bye! Darbščiosios bakterijos spiečias prie arterijų, čia vardan bendruomenės kuria jos kolonijas. Dalis mikroorganizmų nuo sušvirkštų antidotų tapo patriotais – apie virusų kėslus ir ligos pavojų jie imuninę sistemą patys informuoja.
     Kai liga aprimo, davė gerą patarimą: naudingiausia procedūra – kineziterapija, jeigu darbo neturi, vaikščiok po parapiją.
    
     Tegyvuoja solidarumas ir sveika gyvensena!

P. S. Jei per klaidą iš ligos istorijos ne savo, o kaimyno visa tai aš nurašiau, tai labai atsiprašau!