Nuklojo jazminėlis žolę
Žiedų šiltu sniegu.
Pasemti rankomis jį noris,
Dar pasidžiaugt kvapu.
 
Balti, pavytę žiedlapėliai
Žolėj kvepės ilgai,
Tik aš to vakaro ilgėsiuos,
Kai suposi aukštai.
 
Vėliau, ruduo lapus nuspalvins,
Galbūt apkris šarma.
Plonos šakelės miegos šalty,
Prabust neleis žiema.
 
O aš svajosiu, kantriai lauksiu
Tų vasaros dienų,
Kad veidą, galvą vėl priglausčiau
Prie jazmino žiedų.
 
Smarkus lietus ir paikas vėjas
Išskyrė per anksti.
Žalias šakas kels jazminėlis,
Žiedai liks pamiršti.