Iš šviežio šieno kvapo,
Rasotų vakarų.
Kai akys naktį mato,
Iš pokalbių ilgų.
 
Iš jausmo, kai neskauda
Nei kūno, nei širdies.
Kai apsvaigina galvą
Čiulbėjimas griežlės.
 
Iš drungo smėlio kranto
Po vasaros karštos.
Ir vaivos rykštės lanko
Prie žemės pabaigos.
 
Juodų taškų dėlionės
Ant boružės sparnų.
Saulėlydžio raudono
Akimirkų trumpų.
 
Ji iš žiedų jazmino
Po vasaros liūties.
Sūpuojasi nurimus
Ant krašto debesies.
 
Ir papartyne žiba
Birželio pilnatim.
***
Kas randa, tas ir ima –
Rieškučiom.
Ir širdim.