Pakanka retkarčiais mažai –
Nuo vieno lašo tvinsta upė.
Apšviečia dieną spinduliai,
Pažadina iš naujo būti.

Prisirpsta uogos raudonai
Nors balto sniego buvo žiedas.
Išsiskleidžia nakčia sapnai
Lakštingalom pakrantėj giedant.

Suvirpa pirštų galuose
Kažkur ilgai miegojus meilė.
Šiek tiek pritilusi, sena
Bet traukianti į savo gelmę.

Kokonas virsta drugeliu,
Su vėju tuokiasi aguona.
***
Vadink gyvenimą mažu –
Jis panašus į ledą ploną.