Kur pavasario būta,
Žydi vasaros pievos.
Jas ruduo nušienauja,
Kad pateisintų žiemą.
Ar pavyksta? Neaišku,
Nes istorija tyli –
Nei žinutės, nei laiško...
Tik atodūsiai gilūs,
Tik saulėlydžiai vėsūs
Dienų tėkmę aukoja.
Kai svajonės palieka,
Išeities ieško kojos...

Ar pavyksta? Neaišku –
Nei žinutės, nei laiško...