Mano gimtinė pamiršo mane,
Ir laiškų neberašo jau niekas.
Saulė pakyla ir leidžias žemai
Per miškelį – po Audruvės tiltu.
Aguonos pražydo krauju – raudonai,
Rugiagėlės stiebias į dangų.
Išėjai, ne todėl – šnabžda beržai –
Virš lauko vis klaidžioja Ilgės...
Medis
2021-06-15 12:31:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pavėjui
Sukurta: 2021-06-20 09:50:45
Skausmingai raudonos aguonos primena. O gal ir prisimena...
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2021-06-20 09:31:37
Susimąsčiau, kas mus pririša prie vietų, kuriose gimėme.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2021-06-15 20:16:43
Tik nereikia klausyti,
Ką su vėju beržai išlingavo...
Tai ne pirmas jau sykis -
Ilgės šitaip toli. Apsigavot.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-06-15 15:53:51
Liūdesys ir ilgesys viename.