952.  Nėra nei senos, nei naujos moralės. Yra didysis žmonijos lobynas – Moralė.
 
951.  Taisyti ištartą žodį – beprasmiška. Taisyti reikia situaciją, kurioje nepageidaujami žodžiai randasi.
 
950.  Kai viename sakinyje pateikiami trys nežinomieji, žinia tampa ne tik feikinė, bet ir kenksminga.
 
949.  Ištikimybė esamybei – jokių pastangų nereikalaujanti sėkmės pozicija.
 
948.  Teisingai vertinti situaciją nereiškia teisingai elgtis. Jei elgesį vertina kitokia socialinė aplinka.
 
947.  Nesusikalbėjimo faktas neteiktinas kaip sankcijų argumentas.
 
946.  Juokiamės ne iš žodžių. Juokiamės iš savo vaizduotės, kuri tuos žodžius lydi.
 
945.  Jeigu dedi galvą už ką nors, tai ją ir paima.
 
944.  Kova diegiamos ne vertybės.
 
943.  Baimė išlaisvina ir nuo moralinių įsipareigojimų.
 
942.  Uniforma – tai perspėjimas.
 
941.  Piktoji dvasia sugundo ir piktąją dvasią.
 
940.  Yra du nesutaikomi priešai – įniršis ir intelektas.
 
939.  Kur nėra argumentų, ten puotauja obsceninė leksika.
 
938.  Kad ir pakeitęs balsą kalbėsi, save vis vien girdėsi.
 
937.  Nevok. Gali ir neprireikti.
 
936.  Kirsti baltas linijas pavojinga.
 
935.  Klastingas veikimas, kaip žinia, pasižymi bumerango efektu.
 
934.  Stipus tas, kurio įsitikinimų nekeičia kūno poza.
 
933.  Tam, kuris gali paprašyti atleidimo, kaip taisyklė, atsiprašyti nėra dėl ko.