Kaip balta žemėje, kai žydi
Laukinės, jaunos, senos obelys.
Nubėga nuostaba per širdį,
Šilkinį rūką apsigobusi.

Į debesis žiedų susmenga
Ratuotos, saldžios, minkštos bitės.
Gegutė skelbia metų gandą -
Virš upės lanko balsas ritas.

Kukuoja žemėj esant rojų,
Kur spalvos, kvapas, garsas pinas.
Nors atsimerkus, dar sapnuoju –
Vis žydi obelys laukinės.