Negaliu dabar būt ramsčiu tavo
Ir nenoriu tau būt patarėja...
Taip seniai tas žvaigždes mes skaičiavom!
Jau ir žvaigždės ne mums pasilieja...

Jau ir žodžiai tie patys neguodžia!
O kartot jau pabodusius verta,
Nuo pavasario... net iki gruodžio?
Juos jau reikia sušluoti į kertę!

Ką surasi, atgal atsigręžęs,
Kai nuklotas jau dulkėmis takas?
Mūsų laiko akimirkos gražios:
Atminty, bet tikrovėj prašapo...