Atsisėsiu ir sėdėsiu,
Tegul tulpės nesupyks.
Visas žydinčias mylėsiu,
Visom žvelgsiu į akis.
 
Gal lietus tik iš pavydo
Gins palikt, namo skubėt.
Tulpės tulpės, aš sugrįšiu,
Nenustokite žydėt.
 
Taip geltonos glosto širdį,
Tauri lapų žaluma,
Liepsnomis raudonos virpa,
Juk tai mūsų vėliava!
 
Veltui vėjas žiedus lenkia,
Kas šalti lietaus lašai!
Imčiau, kelčiau jus ant rankų
Virš beržų žydėt aukštai.
 
Tegul mato, tegul žiūri,
Tegul stebisi visi,
Kokią vėliavą mes turim,
Kokia ji graži graži!