Kokie kibūs vėjo pirštai
Debesėlį purto tirštą,
 
Bet jisai prieš saulę švyti
Ir vis nežada palyti.                                      
 
Tik papurčius antrą kartą
Jau keli lašiukai krenta,
 
O kai per siūles išyra,
Daug lašelių žemėn byra.
 
Ciku cuku, Ciku caku
Šoka jie smagiai ant tako.
 
Geria gėlės ir žolytės.
Debesėli, dar palyki!
 
Lyki dieną, lyki naktį,
Turi joms vandens pakakti.                                 
 
Mėlynų lašų vėduoklės –
Tai – pražydusios žibuoklės.
 
Bėgs mergaitės, garsiai juoksis
Prisiskynusios po puokštę.