Mano skausmas – kaip purvinas puodelis
Apskretusiais šonais, raudonom gėlytėm
Vis kapsi ir taškos į jį lašeliai
Dargana. Nors geriau audra išlytų
 
Mano pyktis – kaip leopardo šuoliai
Verčia širdį kaskart daužytis
Įsitaisė prabangiai guolyj
Nebandyk jo iš ten krapštyti!
 
Mano siela – lyg ubagas senas
Įdomi gal, bet kam klausytis
Jei nemokamas Judo menas
Iš žarnų vis pint kasytes
 
Mano meilė – lyg sapnas prarūgęs
Tyliai šliaužia, bet ar verta vytis
Tulpes rožes juk pakeitė žliūgės
Ir Jūratei aš – ne Kastytis.