Paimki šilumos iš mano rankos
Ir skrisk į aukštį ant šakų,
Kur pumpurai saulutėj rausta
Ir mažam paukščiui ten saugu.
 
Kas nuskriaudė, kad tenka glaustis
Prie žemės po nakties šaltos?
Žvarbus lietus žemelę prausė,
Nebus tau gera būt ant jos.
 
Gal vanagas koks gaudė, vijo,
Arba nuklydai nuo namų
Ir, nesuradęs gimto lizdo,
Likai prie durų svetimų.
 
Sušilk ant rankos, žmogaus rankos...
Nors gal baugu, bet patikėk,
Laimingas aš, jei kartais tenka,
Mažam paukšteliui skrist padėt.