Jos nekvepia, ant stalo nepadėsi
Ir nepapuoši kambario žiedais,
Tik akys džiaugsis ir ilgai gėrėsies
Atskriejusiais kompiuterio keliais.
 
Jos virtualios, niekados nevysta,
Nereikia laistyti ir kruopščiai prižiūrėt,
Gali pradžiugint draugą ir kaimyną,
Tad pasiliki sau, ištrinti neskubėk.
 
Gėlelės ryškios, nuostabių spalvų.
Nors ir laikytumei nakty.
Iškėlus vėl, po mėnesių kelių,
Tą patį šviesų žvilgsnį sutinki.
 
Kai žodžiai vis ne tie ir rasti negali,
Kurie širdies gerumą, ilgesį primintų.
Iš saugomų, gautų, erdvių paštu siunti
Žinutę su žiedais, kad už tave prabiltų.